Tadas Birbilas - Lietuvos inovacijų ir technologijų instituto direktorius
Informacinių technologijų (IT) specialistai sutartinai tvirtina: Lietuvos valstybė turi dėti visas pastangas, kad šalyje visu pajėgumu pradėtų funkcionuoti elektroninė asmens tapatybės kortelė, kuri garantuotų saugų ir efektyvų asmens identifikavimą elektroninėje erdvėje.
Kalifornijoje (JAV) Silicio slėnyje reziduojantiems verslo lyderiams Vyriausybės ministras pirmininkas Andrius Kubilius pristatė Lietuvos pasiruošimą tapti „Informacinių technologijų inovacijų poligonu".
Vizito JAV metu premjeras A.Kubilius pabrėžė, kad šalyje mobiliojo ryšio skvarba yra viena didžiausių pasaulyje, kad Lietuva turi greičiausią duomenų perdavimą internetu pasaulyje, tankiausią viešųjų interneto prieigų tinklą Europoje ir užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal plačiajuosčio ryšio kokybę. Ministras pirmininkas akcentavo ir tai, jog net 40 procentų Lietuvos gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą - tai du kartus daugiau nei 15 Europos Sąjungos valstybių vidurkis. A.Kubiliaus teigimu, šalies atvirumą inovacijoms iliustruoja ir tai, kad net 92 proc. gyventojų naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis, o pajamas mokesčių inspekcijai internetu deklaruoja 88 proc. gyventojų.
Susitikimo JAV metu A.Kubilius pakvietė investuotojus atkreipti dėmesį į Lietuvą – kvalifikuotų ir daugiakalbių žmonių šalį su viena geriausių IT infrastruktūrų Europoje bei pasaulyje. Pasak Vyriausybės vadovo, Lietuva yra ideali vieta investuoti, nes tai būtų investicijos į drąsą, o Lietuvos IT sektoriuje, A.Kubiliaus nuomone, drąsių idėjų netrūksta.
Viena tokių drąsių ir inovatyvių idėjų, kuriai būtinas ir Vyriausybės palaikymas, bent jau kol ji įgaus nesustabdomą plėtros pagreitį – elektroninė asmens tapatybės kortelė. Tai yra tiesioginis indėlis, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą, valstybės garantuotą ir socialiai nediskriminuojantį asmens identifikavimą elektroninėje erdvėje. Tai akcentuota ir Lietuvos Respublikos Asmens tapatybės kortelės įstatyme. Tačiau svarbu ne tik garantuoti saugų elektroninį asmens identifikavimą, bet ir vykdyti pastovią jo naudojimo skatinimo politiką, ypač valstybės valdyme (viešajame administravime), kuriame valstybė išlaiko savo, kaip pagrindinio veikėjo statusą.
Valstybė, sukurdama Asmens tapatybės kortelę, padarė pradinę investiciją, bet jei nebus tolesnio aktyvaus palaikymo, ta investicija gali gulti ant valstybės pečių kaip beviltiškai iššvaistytos lėšos. Be to, iškils pavojus efektyviam ES struktūrinių fondų paramos įsisavinimui ir padidės rizika neįgyvendinti Vyriausybės patvirtintos Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos nuostatos - „Tobulinti gyventojams ir verslo subjektams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų ir informacijos prieinamumą ir kokybę naudojant IRT“ bei „Plėtoti viešojo administravimo sprendimų priėmimą“.
Pagal Viešojo administravimo plėtros strategijos įgyvendinimo planą projektai finansuojami iš ES Struktūrinių fondų. Šio strategijos įgyvendinimo plano tam tikriems punktams įgyvendinti numatyta 197,5 mln. litų. Elektroninio parašo panaudojimas reikalingas dar kelioms priemonėms, kurioms skirta apie 40 mln. litų.
Elektroninio parašo naudojimu grindžiamiems Viešojo administravimo plėtros strategijos tikslams pasiekti į projektų sąrašus yra įtraukta 19 projektų. Šiuo metu jau pasirašyta 10 sutarčių dėl jų įgyvendinimo. Be to, planuojami ir kiti nauji projektai. Į sąrašus įtrauktų projektų vertė siekia 139 mln. Lt. Šiuo metu pasirašytų paramos suteikimo sutarčių vertė - 70 mln. litų. (2009 spalio mėn. duomenys). Šios lėšos turės būti įsisavintos per 30 mėnesių - iki 2010-2011 metų.
Visi šie projektai remiasi prielaida, kad Lietuvos gyventojai turės Asmens tapatybės korteles su elektroniniam parašui skirtu sertifikatu ir kad tokių Asmens tapatybės kortelės turėtojų bus pakankamai daug, galinčių ir norinčių pasirašyti elektroninius dokumentus. Pagal sudarytas paramos sutartis projektų vykdytojai privalės įrodyti, kad po dviejų metų nuo jų įgyvendinimo net 30 proc. paslaugos vartotojų naudosis elektroninėmis paslaugomis, kurioms yra būtinas elektroninis parašas. Jei šis rezultato rodiklis nebus pasiektas, teks grąžinti suteiktą (panaudotą) ES Sanglaudos fondų paramą. Todėl Lietuvai gali kilti reali grėsmė, kad dėl nepakankamo tapatybės kortelių turėtojų skaičiaus nebus pasiekti projektų įgyvendinimo rodikliai.
ES valstybės turi įvairios patirties šioje srityje. Visuotinai pripažinta, kad tik tose valstybėse, kur piliečiams privaloma įsigyti elektronines Asmens tapatybės korteles, jos turi prasmę ir perspektyvą. Žinoma, visuomet atsiranda argumentų, kad yra ir kitų visiškai patikimų asmens identifikavimo priemonių. Tačiau niekas neprilygs dokumentui, už kurį, kaip pagrindinį identifikatorių laiduoja valstybė ir už kurio padirbinėjimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Antai neseniai visi Lietuvos bankai kreipėsi į visuomenę su raginimu būti atsargiais atliekant elektroninės bankininkystės operacijas, nes bankinės kortelės, išlavėjus elektroniniams sukčiams, negarantuoja visiško saugumo. Štai todėl bankai kviečia naudotis elektroniniu parašu - kaip vieninteliu patikimiausiu apsaugos garantu.
Siekiant pratinti visuomenę prie naujų technologijų, elektroninėje erdvėje asmens tapatybę liudijančio dokumento nebuvo griežtai reikalaujama. Tačiau gyvenimo praktika pati veda prie šių nuostatų koregavimo. Be jokių abejonių bręsta egzistuojančios santykinės įvairovės griežtesnis reglamentavimas. Štai „Paslaugų direktyvoje“ teigiama: „Valstybės narės užtikrina, kad visas procedūras ir fomalumus, susijusius su teise į paslaugų teikimo veiklą ir šios veiklos vykdymu, būtų galima lengvai atlikti nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis pasitelkiant atitinkamą kontaktinį centrą ir bendraujant su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis įgyvendinimui reikia patikimo, kvalifikuoto elektroninio parašo“.
ES valstybės narės ilgai dėl to ginčijosi. Dabar kiekviena valstybė skelbia "Pasitikėjimo sąrašą", kuriame išvardinamos patikimos kvalifikuotą elektroninį parašą išduodančios institucijos. Tiesa, tai irgi yra laikinas kompromisas, kai su valstybės garantuojamu identifikavimu greta atsiranda privataus verslo pateikiami variantai. Jie kartais būna fiziškai patogesni, pavyzdžiui - USB. Beje, ir pavojingesni, nes USB yra neapsaugotas nuo virusų nešiojimo ir platinimo.
Šiuo metu silpniausia Asmens tapatybės kortelių vieta – reikalingi skaitytuvai. Tačiau vis plačiau plintant elektroninėms tapatybės kortelėms, plinta ir kompiuterių klaviatūros su atitinkamais skaitytuvais. Lietuvoje visuose Viešuosiuose interneto prieigos taškuose (ne komerciniuose) skaitytuvai jau įdiegti. Ateityje, atnaujinant bibliotekas, skaitytuvai bus kiekvienoje iš jų. Kaip pavyzdį galima prisiminti fotografijų laikmenas, kurių skaitytuvai dabar integruoti visuose naujausiuose kompiuteriuose. Kitose valstybėse, pavyzdžiui Belgijoje, skaitytuvai nemokamai dalinami su kortelėmis asmenims, gaunantiems elektroninę tapatybės kortelę pirmą kartą. Vis dėlto tenka pripažinti, kad ir ES neįgyvendino savo pačios iškelto tikslo – iki 2010 metų pabaigos sukurti vieningą sistemą, išsprendžiančią nacionalinių asmens tapatybės kortelių pripažinimą. Kitaip sakant, elektroninės asmens tapatybės kortelės turėjo būti įdiegtos visose valstybėse narėse, tačiau tai kol kas nėra įgyvendinta.
Europos Sąjunga – kompromisų karalystė. Tačiau kad ir kokie kompromisai bebūtų, pasitikėjimo klausimas išlieka. Todėl ir pradėtas didelės apimties tarpvalstybinio pripažinimo ir sąveikumo projektas STORK (www.eid-stork.eu). Projekto tinklalapyje skelbiama, kad Vokietija įsives savo elektroninę asmens tapatybės kortelę šių metų lapkritį. Įdiegus šią naujovę net perkant prekes automatuose tabako gaminiai ir kitos panašios prekės bus parduodamos tik įdėjus tokią kortelę, kurioje nurodytas amžius ir kita reikalinga informacija. Tai dar vienas įrodymas, kad Asmems tapatybės kortelė yra patikimiausias identifikavimas, už kurio kokybę patikimai ir pilnaverčiai gali garantuoti tik valstybė. Tuo suinteresuoti ir patys piliečiai, kad valstybė nebandytų atsikratyti savo strateginių funkcijų ir nebandytų mažinti žmonių identifikavimo saugumo patikėdama jį privačiam verslui.
Lietuvoje šiuo požiūriu turime savų ar net savitų problemų. Viena iš opiausių – nėra vieningos politikos, kurios neturėjimą iš dalies galima būtų aiškinti kaip vieningo valdymo ir administravimo nebuvimo pasekmę. Todėl įvairių valstybinių institucijų, tokių kaip VĮ "Registrų centras" sertifikatai ar "Sodros" pastangos kompensuoti iki 100 litų elektroninio parašo sertifikato įsigijimo išlaidų vykdant elektroninio nedarbingumo lapelio projektą traktuotini kaip siauros žinybinės politikos ydingumas. Tai, kad į vienas viešųjų elektroninių paslaugų pasaulio duris atskiros žinybos įrenginėja tik savo užraktus ir platina tik savo raktus, valstybei daro strateginę, politinę ir ekonominę žalą.
Šiame kontekste teigiamu pavyzdžiu galima paminėti Archyvų departamentą. Ši valstybinė institucija vieninteliu patikimu paslaugų naudotojo tapatybę identifikuojančiu dokumentu priima tik Valstybės išduodamą Asmens tapatybės kortelę. Nes tokia kortelė jau nėra vien tik fizinę asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinantis dokumentas. Kitaip tariant, asmens tapatybės kortelė su asmens identifikavimo sertifikatais bei elektroninio parašo kūrimo duomenimis yra universali, plačias galimybes piliečiams suteikianti ir valstybės garantuojamą saugumą suteikianti priemonė.
Lietuvai būtina skubiai sukurti stiprią, modernią elektroninę vadybos struktūrą, kuri galėtų kuo greičiau vesti šalį pažangios e-visuomenės, e-demokratijos, e-valdžios keliu. Šis kelias turi būti grindžiamas pažangiausiais, patikimais, gyvenimo patikrintais technologiniais sprendimais. Ypač tais, kurių funkcinio universalumo dėka visuomenė įgyja puikų ir saugų socialinio bei ekonominio aktyvumo instrumentą – asmens tapatybės kortelę. Apie tai JAV kalbėjo ir premjeras A.Kubilius, kuris pabrėžė, jog atėjo laikas investicijoms į ilgalaikę šalies strategiją, kuri neįmanoma be naujausių technologijų.
Taigi jau šį pavasarį naujoje sesijoje Seimas turės nuspręsti: ar valstybė turi moralinę ir juridinę teisę asmens tapatybės liudijimą patikėti privačiam verslui ir ar ji turi teisę suspenduoti savo prigimtinę prievolę ginti bei saugoti savo piliečius?